pliurzius

pliur̃zius, -ė smob. (2) 1. žr. pliurza 5: Pliur̃zių visuomet pažinsi – jis yra visuomet šlapias, purvinas ir apsileidęs Kt. ║ kas terlioja, pliurzija: Vaikai pliur̃ziai visą sriubą pripliurzino Brt. Tu kap koks pliur̃zius – vis laistai ir laistai viralą ant stalo Vlkv. 2. žr. pliurza 8: Neklausyk, ką ta pliurzė šneka: ji visko primala Ssk. Eik tu, pliurze, netaukšk niekų! Mrj. Tik pliurzė galėjo tokias kalbas paleisti Lkš. Tu, Pranai, man tiesiog pliur̃zius išrodai – niekus pliauški ir pliauški Žvr. 3. žr. pliurza 9: Tokia pliur̃zė: nei rimtos kalbos, nei apsiėjimo Gl. Tiktai pliur̃zės madas vaikosi Šl. Ko tu ten vaikščioji pas tas pliurzès! Jnk. 4. Vv kas greit supyksta, karštakošis.